Neseniai gerbėjai pastebėjo grupės “Pikaso” narį Tomą Eigertą Vilniaus rajono senelių globos namuose “Senevita”. Tąsyk galvota, jog Tomas čia lanko kokį nors savo giminaitį, tačiau yla išlindo iš maišo pačiam Tomui prasitarus, jog beveik visi šių globos namų gyventojai jam kaip giminaičiai, mat dainininkas jau ketvirtas mėnuo čia dirba socialiniu darbuotoju.

“Kaip čia įsidarbinau? Paprastai. Kaip ir visi žmonės ėjau į darbo pokalbį, darbo vietai tikau ir pasilikau”, – šypsojosi Tomas. Žinančių, kad vaikinas neseniai tapo socialinės pedagogikos bakalauru, žinia apie jo darbovietę neturėtų stebinti.

“Po bakalauro studijų, įstojau į magistro. Pasirinkau edukologijos teisę, taigi kryptingai einu šiuo keliu. Ieškodamas darbo žinojau, kad noriu dirbti socialiniame centre, vaikų ar senelių globos namuose, taigi mano lūkesčiai išsipildė”, – pasakojo “Pikaso” narys.

Tomas tikino, jog dirbant globos namuose “Senevita” nė viena diena nebūna nuobodi. Darbas – pats įvairiausias. Tenka bendrauti su pačiais globos namų gyventojais, pildyti dokumentaciją, kalbėtis su gyventojų giminaičiais, organizuoti renginius ir panašiai.

“Darbuotojų kolektyvas sukomplektuotas puikiai: smagus, jaunatviškas, atsidavęs darbui. Mes, socialiniai darbuotojai, esame tie žmonės, kurie dovanoja globos namų gyventojams šypsenas. Tai svarbiausia”, – teigė vaikinas.

Muzikos autorius – Vitalijus Neugasimovas.
Dainos teksto autorius – Andrius Jautakis.

Šis kūrinys atliktas “Lietuvos Garbė 2011″ renginio metu.

Smuiku griežia – Vilhelmas Čepinskis
Šoka Nerijus Juška ir Olga Konošenko
Mažieji atlikėjai – Taira ir Nojus

Kompaktinės plokštelės „Prisiminimų tango“ pirkėjus džiugins ir Tomo Balčyčio, Onos Valiukevičiūtės, Janinos Miščiukaitės, Nijolės Tallat-Kelpšaitės, Vlado Bagdono, Adolfo Jarulio, Jono Mašanausko, Stasės Girčytės-Balienės, Viktoro Vaško bei kitų dainininkų atlikti kompozitoriaus Mikalojaus Noviko kūriniai. O be archyvinių „Lietuvos radijo“ darytų įrašų šiame rinktiniame albume bus galima išgirsti ir garsiąją „Dzūkiją“, kurią pernai, koncerto metu, atliko Eva, Rasa Juzukonytė, Vita Rusaitytė, Deivis, Giedrius Leškevičius, Mečislovas Subelis ir valstybinis pučiamųjų instrumentų orkestras „Trimitas“.

Kaip pastebėjo muzikologas Viktoras Gerulaitis: „M. Noviko dainos išsiskiria savitu melodiniu braižu, pagavia, išmoninga ritmika, žvalia nuotaika, skoningu humoru. Lyriškoji jausena jam buvo mažiau būdinga. Tuo M. Noviko kūryba buvo bei liko savita, novikiška. Matyt, iš dalies tai lėmė ir paties kompozitoriaus asmenybės gyvas temperamentas, optimistiška pasaulėjauta. Vertinant M. Noviko muzikos ritminę energiją ir sugestyvumą, užtektų priminti, kad jis pirmasis Lietuvoje dainose ėmė naudoti bosanovos ritmą, jam nesvetimi rumbos, sambos, tango ritmai, svingas, apskritai – džiazo muzikos elementai.“ Žinoma, prie kompozitoriaus dainų sėkmės prisidėjo ir nuotaikingi tekstai, tarp kurių autorių – Antanas Saulynas bei Stasys Žlibinas, taip pat – garsūs Lietuvos poetai Eduardas Selelionis, Vacys Reimeris, Vytautas P. Bložė, ir daugelis kitų.

Kompaktinė plokštelė „Prisiminimų tango“ puikiai atspindi populiariausią kompozitoriaus estradinę kūrybą. Juolab, kad Mikalojus Novikas pats atrinko visas dainas, kurios pateko į šį albumą. „Atvirai sakant, norėjosi įtraukti ir daugiau kūrinių, bet visų sutalpinti negalėjome… Tad teko su skaudama širdimi kai kurių dainų atsisakyti, nors tai man buvo lyg amputacija be nuskausminimo,“ – prisipažino M. Novikas.

Priminsime, kad Mikalojus Novikas 2001 m. buvo paskelbtas Metų geriausiuoju lengvosios muzikos kompozitoriumi. Tačiau jo kūrybos kraityje – ir simfoninė, kamerinė instrumentinė, chorinė (dvi kantatos) muzika, kūriniai kaimo kapeloms, „Lietuvos“ ansambliui.

Kompozitorius nuo 1960 iki 1982 m. dėstė kompoziciją ir teorines disciplinas J. Tallat-Kelpšos aukštesniojoje muzikos mokykloje. Jo mokinių tarpe – tokios žinomos muzikos figūros, kaip kompozitoriai V. Ganelinas, A. Martinaitis, V. Ločeris, G. Savinienė, choro dirigentas P. Bingelis ir daugelis kitų.
Ne vieną dešimtmetį M. Novikas ėjo direktoriaus pareigas Vilniaus kultūros mokykloje (1982 – 1985 m.), J. Tallat-Kelpšos muzikos mokykloje (1985 – 1998 m.), Vilniaus konservatorijoje (1993 – 1998 m.).
Kompozitorius buvo daugelio festivalių ir konkursų („Vilniaus bokštų“, „Gintarinės triūbos“, „Neringos vėtrungių“ ir kt.) žiuri pirmininkas ar narys.

Populiariausių kompozitoriaus Mikalojaus Noviko dainų kompaktinę plokštelę „Prisiminimų tango“ išleido Všį “Pozitiva” (pozitiva@pozitiva.lt) 2011 m. gruodžio 7 d.

Kompaktinės plokštelės „PRISIMINIMŲ TANGO“ turinys:

1. Nijolė Ščiukaitė ir Leonidas Šumskis – ŽALIOJ STOTELĖJ
2. Stasys Liupkevičius – GERA
3. Eva, Rasa Juzukonytė, Vita Rusaitytė, Deivis, Giedrius Leškevičius ir Mečislovas Subelis – DZŪKIJA
4. Leonidas Šumskis – DAR NEŽINIA
5. Vokalinis-instrumentinis ansamblis, vadovaujamas Aidos Zabotkaitės – PUTINAI
6. Ona Valiukevičiūtė – MŪSŲ TANGO
7. Tomas Balčytis – TRUMPA LAIMĖ
8. Leonidas Šumskis – TRYS BERŽELIAI
9. Stasys Liupkevičius – ŠYPSENA
10. Stasė Girčytė-Balienė – MANO MAMA
11. Jonas Mašanauskas – ŠEŠĖLIAI LANGE
12. Zina ir Liuda Fatejevaitės – DIEVO RYKŠTĖS
13. Leonidas Šumskis – TAVO NUOTRAUKA
14. Viktoras Vaškas – PABŪK DAR VALANDĖLĘ
15. Ona Valiukevičiūtė – PLAŠTAKIŲ UGNIS
16. Vokalinis kvartetas, vadovaujamas Laimio Vilkončiaus – LAIMĖS ŽINGSNIAI
17. Leonidas Šumskis – MEILĖ GRĮŽTA
18. Tomas Balčytis – KAI TU IŠEISI
19. Ona Valiukevičiūtė ir vokalinis ansamblis, vadovaujamas Artūro Noviko – DĖKUI TAU
20. Vladas Bagdonas – PAKLYDĘS LAIŠKAS
21. Nijolė Tallat-Kelpšaitė ir Stasys Liupkevičius – KAI PABUNDA ŠILAI
22. Adolfas Jarulis – SUGRĮŠIU
23. Leonidas Šumskis – LAUŽO LIEPSNA
24. Janina Miščiukaitė – LEKIANTIS SMĖLIS
25. Stasys Liupkevičius – PRISIMINIMŲ TANGO

Kompaktinės plokštelės „PRISIMINIMŲ TANGO“ anotacija:

Lietuva visada turėjo talentingų estradinės muzikos, taigi ir estradinės dainos kūrėjų bei atlikėjų. Drįsčiau teigti, kad XX a. 7 – 9-ojo dešimtmečių metu gyvavo savita profesionali lietuviška estradinės muzikos mokykla. Jos svarbiausiais bruožais laikyčiau bendrą lyrinę estetinę nuostatą, išraiškingą, išradingai išplėtotą melodiką, kuriai buvo nesvetimos mūsų liaudies dainų intonacijos, pakankamai drąsią, šiuolaikišką harmoniją, modernių šokių ritmiką ir sodrią orkestruotę. Antra vertus, visa tai buvo pateikiama prieinama, patrauklia klausytojui muzikine kalba ir forma. Tai visų pirma – kūrėjų nuopelnas. Kaip kad poetų nuopelnas – dažnai nebanalūs, net metaforiški dainų tekstai. Savo ruožtu, žymiausieji tų dainų atlikėjai buvo tikri savojo meno profesionalai, turį puikius vokalinius ir artistinius duomenis. O tas liūdnas faktas, kad apie mūsų savitą estradinę muziką nežinojo pasaulis, žinia – ne mūsų kaltė.
Vienas ryškiausių tos lietuviškos estradinės dainos mokyklos kūrėjų yra kompozitorius ir pedagogas Mikalojus Novikas. Jis – Antano Račiūno mokinys. Mokinys profesoriaus, kuris, atrodo, neparašė nė vienos estradinės dainos ir kurio svarbiausioji kūrybos sritis buvo didieji akademiniai žanrai: simfonijos, operos, oratorijos, sonatos ir pan. Tačiau A. Račiūnas buvo liberali ir tolerantiška asmenybė, savo studentų kūrybos nevaržiusi griežtais akademinės muzikos rėmais. Ryškiausias pavyzdys būtų profesoriaus mokinys Eduardas Balsys, vienodai sėkmingai kūręs ir lengvąją, ir šiuolaikišką akademinę muziką.

M. Novikas iš pradžių nemanė būti estradinės muzikos ir dainų kūrėju. Jo pirmieji svarbesni opusai: 2 styginių kvartetai, fortepijoninis trio. O ir vėliau kūrybos kraitis nuolat pasipildydavo simfonine, kamerine instrumentine, chorine (dvi kantatos) muzika, kūriniais kaimo kapeloms, „Lietuvos“ ansambliui. Bet vis tik būtent M. Novikas, o ne kas kitas, 2001 m. buvo paskelbtas Metų geriausiuoju lengvosios muzikos kompozitoriumi.
Kelias į tokį pripažinimą prasidėjo anksti. Pirmąją dainą M. Novikas sukūrė, dar būdamas dvidešimtmetis Valstybinės konservatorijos studentas – 1960-iais. Tai poeto V. Mozūriūno tekstu gimusi daina „Parašyk tu man paprastą laišką“. Ji iškart tapo populiari ir buvo įtraukta į tais laikais vertingą lietuviškų dainų populiarinimo leidinį „Pradedam estradinį koncertą“.
Jau pirmosios M. Noviko dainos parodė, kad į lietuviškos estrados padangę ateina originalus talentingas šio žanro kūrėjas. Iš kitų kolegų jo dainos išsiskyrė savitu melodiniu braižu, pagavia, išmoninga ritmika, žvalia nuotaika, skoningu humoru. Lyriškoji jausena jam buvo mažiau būdinga. Tuo M. Noviko kūryba buvo bei liko savita, novikiška. Matyt, iš dalies tai lėmė ir paties kompozitoriaus asmenybės gyvas temperamentas, optimistiška pasaulėjauta.
Vertinant M. Noviko muzikos ritminę energiją ir sugestyvumą, užtektų priminti, kad jis pirmasis Lietuvoje dainose ėmė naudoti bosanovos ritmą, jam nesvetimi rumbos, sambos, tango ritmai, svingas, apskritai – džiazo muzikos elementai. Neatsitiktinai 1966 – 1968 m. jis „Lietuvos radijuje“ vedė laidas apie džiazą.
Čia pats metas būtų priminti ir ilgametę vaisingą M. Noviko pedagoginę veiklą, kurią jis pradėjo labai anksti – sulaukęs vos dvidešimties. Nuo 1960 iki 1982 m. jis dėstė kompoziciją ir teorines disciplinas J. Tallat-Kelpšos aukštesniojoje muzikos mokykloje. O tų disciplinų tarpe buvo ir moksliškiausio muzikos dalyko – polifonijos – kursas. M. Noviko mokinių tarpe – tokios žinomos muzikos figūros, kaip kompozitoriai V. Ganelinas, A. Martinaitis, V. Ločeris, G. Savinienė, choro dirigentas P. Bingelis ir daug kitų.
Ne vieną dešimtmetį M. Novikas ir direktoriavo: iš pradžių Vilniaus kultūros mokykloje (1982 – 1985 m.), vėliau – J. Tallat-Kelpšos muzikos mokykloje (1985 – 1998 m.). Beje, direktoriavimas ir šaunios estradinės muzikos kūrimas – išties unikalus derinys muzikos pasaulyje. Kadangi J. Tallat-Kelpšos muzikos mokykloje buvo įkurtas ir estrados skyrius, tai galima teigti, jog M. Novikas su kolegomis formavo ir Lietuvos estradinės muzikos ateitį.
Reikia paminėti faktą, kad kompozitorius buvo daugelio festivalių ir konkursų („Vilniaus bokštų“, „Gintarinės triūbos“, „Neringos vėtrungių“ ir kt.) žiuri pirmininkas ar narys. Ta proga dera priminti, kad ne vienas dainininkas, atlikdamas M. Noviko dainas, tapo „Vilniaus bokštų“ nugalėtoju ir laureatu (beje, tuo ypač pasižymėdavo kitų respublikų atlikėjai). M. Noviko kūrybą dainavo tokie garsūs sovietų estrados solistai, kaip L. Senčina, S. Rotaru, R. Rimbajeva, T. Miagis, J. Joala, kuris, beje, su M. Noviko daina „Vaivorykštė“ irgi yra laimėjęs „Vilniaus bokštų“ konkursą. Iš lietuvių dainininkų M. Noviko vokalinius kūrinius dažniausiai atlikdavo S. Liupkevičius, L. Šumskis, J. Miščiukaitė, O. Valiukevičiūtė, A. Lemanas, N. Tallat-Kelpšaitė. Nevengdavo jų savo repertuaruose ir operos solistai R. Siparis, R. Marijošius, L. Muraška.
Mylimiausias kompozitoriaus tekstų autorius – Antanas Saulynas (dainos „Gera“, „Šešėliai lange“, „Dar nežinia“, „Žalioj stotelėj“, „Putinai“, beje, pastaroji 1978 m. laimėjo Centrinės televizijos „Metų dainos“ prizą). M. Noviko dainose skamba ir garsių Lietuvos poetų – Eduardo Selelionio, Vacio Reimerio, Vytauto P. Bložės – žodžiai, daug tekstų parašė Stasys Žlibinas („Šypsena“, „Kai tu išeisi“, „Tavo nuotrauka“). Visų čia neišvardysi…
Svarbiausia, kad geriausias Mikalojaus Noviko dainas mėgsta jau kelios klausytojų kartos. Neabejoju, kad jų vertė neišblės ir ateityje. Tegul talentingojo lietuviškos estradinės dainos kūrėjo kūrybos ir gyvenimo kelias išlieka šviesus ir brangus jo gerbėjams. Vivat, Maestro!

Viktoras Gerulaitis
2011 m.