Ne atsitiktinumas, o rezultatas. Lilas ir Innomine su didele palaikančių chebra Žalgirio Arenoje (apžvalga)

Žinote – yra tokių žmonių, kurie vertina istoriją. Dažnai jie tampa kolekcionieriais ir įprasmina įvairiausius dalykus nuo pašto ženklų iki repo kompaktų. Taigi jei yra žmonių, kas kolekcionuoja Hip-Hop‘o renginius tai Lilas ir Innomine šį savaitgalį jiems turėjo geriausią dovaną.

Faktas, kad pirmą kartą buvo surinkta Arena repo koncertui yra tikrai vertas pagarbos. 7 ar 8 tūkstančiai žmonių – to dar Lietuvos repe nėra buvę. Tačiau dar labiau verta dėmesio, kaip tai buvo padaryta. Pagalvokite patys – koks būtų greičiausias kelias jaunam atlikėjui surinkti didelę auditoriją?

Ir atsakymai skambėtų maždaug taip, kad reikia padaryti iš savęs auką ir taip susilaukti dėmesio, paskui sudalyvauti realybės šou, padaryti viešą konfliktą ir be abėjo dažnai rodytis TV ekranuose (gal ir nelabai turint, ką pasakyti, bet labiau klouno vietoj)… va prašau jums ir žvaigždė. Todėl tikrai žiauriai malonu matyti, kad Lilas ir Innomine darė savaip, be jokių panašių nesąmonių. Tai nebuvo lengviausias galimas kelias į areną, tam prireikė daug pastangų ir laiko, tačiau rezultatą patys matote. Taigi būtent tai, kad buvo išsikelti ambicingi tikslai ir kaip tai pasiekta yra didžiausios pagarbos vertas dalykas ir turbūt yra svarbiausia priežastis. Taip pat „Šou be Šou“ pavadinimas čia tikrai tiko.

Lilas koncerto pradžioje sakė: „man visa tai, tarsi sportininkams Olimpiada“. Tai ne tik reiškia didelį renginį ar garbę. Ką noriu pasakyti yra tai, kad surinkta arena nebuvo avansas, ar juo labiau atsitiktinumas – tai buvo pelnytas viso įdėto darbo rezultatas.

Lilas repe jau gerą dešimtmetį ir ypač pastaraisiais metais atrodo, kad supranta, ką daro ir turi tikslą. Savo laiku pasakė, kad „bus Loftas“ žmonės patikėjo ir atėjo. Praėjo dar keleri metai – arena, o žmonės taip pat patikėjo šia svajone. Būtent pasitikėjimas, čia yra labai svarbu. Lilas turi kitokį santykį su žmonėmis (jis tapo populiarus, tačiau netapo žvaigžde). Jis atrodo, kad yra toks savas visai auditorijai, labiau draugas, kuris pagrįstai pasitikėdamas savimi bando įgyvendint svajonę ir pakvietė į koncertą, negu kad „kietas“ atlikėjas iš TV. Todėl jam atėjus ir pakėlus ranką – visa arena pakėlė po 2. Visa arena palaikė Lilą, vėlgi tarsi kaip savus olimpiadoje arba jei jau tai Žalgirio arena, vieningai, kaip Žalgirį joje.

Muzika čia ne mažiau svarbi. Viskas jungiasi į vieną, žmonės nori palaikyti tuos, kurie atrodo artimi, kurie galbūt nėra tavo draugai, bet atrodo, kad klausydamas gabalų juos pažįsti. Todėl susijungus tam asmeniniam santykiui ir kokybiškai muzikai gaunamas rezultatas, kai žmogus moka visų gabalų žodžius mintinai. Žmonės koncerto metu buvo pasiruošę atiduoti visą savo energiją į sceną, todėl sakyčiau, kad dar vienas kitas „benginantis“ gabalas būtų puikiai įsikomponavęs į visą pasirodymą. Tačiau ir taip, gan simboliškai turėdamas raudoną kvadratą ant krūtinės, Lilas viso koncerto metu buvo taikinys ir gerai išlaikė daugiatūkstantinės minios dėmesį. Viskas puiku.

Nors specialiai čia nevardinu atliktų gabalų ir daugelio detalių iš pačio koncerto (juk buvę matėm, o likusieji kam įdomu galės pamatyti per TV6, tad kam „spoilinti?“). Tačiau nepaminėjus G&G, tikrai jauščiausi kažką praleidęs. Vėl gi neišduodant visų detalių, buvo atiduota milžiniška ir pelnyta pagarba repą Lietuvoje užauginusiai grupei, tai buvo gražu. Pagarba gimdo pagarbą, G&G, publika ir Lilas tai suprato ir įvertino.

Kaip vienam senam gabale sakoma: „repas nėra tai kas slepiasi po kapišonu“. Lilas tikrai nesislėpė ir netgi neturėjo kapišono. Vis gi tai buvo repas, kurį priėmė labai skirtingų žmonių pilna Arena. Taip yra kuriama istorija, ir nors šiandien tai jau dar vienas kokybiškas repo istorijos puslapis – niekas nesustoja. Tokie žmonės, kaip Lilas ir Innomine visada turi naujų minčių ir atėjus laikui mes jas būtinai sužinosime.

Pabaigai norisi publikos vardu pasakyti ačiū visiems, kas prisidėjo prie „Šou be Šou“. Viską apšildė ir išjudino Street UP komanda, gyvo garso davė grupė, dar keliolika buvo scenoje ir dar daugiau žmonių liko „už kadro“. Tačiau didžiausi laurai ir padėka Lilui ir Innominei. Turbūt ir patiems dar reiks laiko, kad ramiai mintys susigulėtų, kad suprastumėte, ką padarėte. Šaunuoliai ir tai, kas prieš metus atrodytų, kaip „pasvajok ir praeis“ dabar yra tai, ko matyt nepavyks pamiršti.

   

Facebook comments