Omerta ir jo vidiniai anticiklonai (interviu 2 dalis)

Antroji pokalbio su Omerta dalis (pirmąją galite rasti ČIA), o šį syk apie sezoniškumą, apdovanojimus ir vienybę repe.


Kokį albumą rekomenduotum skaitytojui?

Žinai, tai labai individualu. Skonis – subtilus reikalas. Jeigu paklaustum kokie albumai man yra visų laikų geriausi, tai pirmoje eilėje būtų 2Pac – „R U Still Down?“ ir Notorious B.I.G – „Ready to Die“, tie albumai kurie realiai formavo mane. Šiaip yra visa galybė gerų albumų, tokių kaip eMC – „The Show“, The Regiment ir neatmetant rusiško repo atstovų: nuo Chemodan Clan iki Bactos ar Smoky Mo. Kiekvienas turi kažką savo ir tai perteikia per savo matymo prizmę.

 

Ar repe juntamas sezoniškumas?

Aš, manau, kad tai natūralu. Vasara – atostogų metas, daugelis festina ir chilina. Rudeniop visi atsigauna, įsivažiuoja, lengviau pagauti vieniems kitus, kūrybinis kelias tampa vientisas. Žiemą būna bumas, nes realizuojama viskas, kas padaroma rudenį. Pavasaris – daugiau koncertų metas. Nors iš esmės šiai dienai visi reperiai tapo kur kas produktyvesni, tad bet kokiu sezonu kas nors ką nors tikrai parodys.

 

Niekada neteko matyti tavo koncertinio raiderio? Ar toks egzistuoja?

Be abejo egzistuoja, tačiau jis labai paprastas ir konkretus. Na, koks žmogus toks ir raideris (šypsosi). Pirma, tai geras garsas ir visi kiti dalykai susiję su garsu. Antra, tai laiku ir teisingai išmokėtas atlygis už koncertą. Trečia, rankšluosčiai, vanduo arba stipresni gėrimai.

 

Tu niekada nedalyvavai MC Battle (jei neklystu). Kodėl? Ar tai technikos stoka ar kažkokios kitos priežastys?

Nedalyvavau MC Battle nors kartais labai norėčiau. Deja, technikos stoka labai riboja mane. Namuose, mintyse freestylinu, bet tai ne tai su kuo norėčiau lipti ant scenos. Aš žinau, kas Lietuvoje tai daro geriausiai ir man to užtenka. Krapštukui ir LT, tai duota iš aukščiau ir į juos lygiuotis ne kiekvienas gali ir sugeba. Jie tame tikrai stiprus. Bet tai nereiškia, kad geras freestyle‘ris turi vertų dėmesio kūrinių ir yra įdomus kaip personažas ar atlikėjas. Dažnai būna taip, kad geri freestailer‘iai, deja, neturi stiprių studijinių kūrinių ir yra neįdomus kaip atlikėjai.

 

Ar egzistuoja Lietuvos hiphope vienybė? Ar ta kita medalio pusė vis dėl to netrukdo kūrybai?

 Didelėse bendruomenėse visada bus keletas medalio pusių. Visada atsiras išsišokėlių ir perdėtai susireikšminusių žmonių. Taip ir mūsų tarpe yra tie žmonės, kuriais gali pasitikėti ir drąsiai paspausti ranka ir bus tie, kurie sveikinsis su tavimi nusukę savo akis arba iškėlę aukščiau savo barzdą. Toks jų pasirinkimas, svarbiausia, kad aš kiekvieną iš tų žmonių žinau į veidą, tad jų akibrokštai nei kiek nebestebina. Dėkui Dievui, tokių žmonių mažuma mūsų tarpe.

Prisipažinsiu, kartais nusvyra rankos ir jaučiu šiokį tokį kartėlį. Iš kitos pusės matau nemažai žmonių, kurie nori išlaikyt tą vienybę ir bendrumą, tame tarpe ir aš. Bendras koncertas su G&G Sindikatu paliko labai gilų įspaudą mano gyvenime, gaila, kad nevisi tai įvertino, bet tai puikus pavyzdys to ką gali vienybė. Stiprus dvasinis ryšys, emocija, daugiau atiduoti negu imti – bene svarbiausi faktoriai kodėl aš mylių hiphopą.

 

Turbūt turi omenyje paskutinį kivirčą socialiniame tinkle su Karpiu, kuris išsakė savo poziciją apie tavo naują kūrinį?

Na, tokių žmonių yra daugiau, bet kol manęs tai neliečia tol ir aš esu pakantus, plius, kai kurie iš Jų yra jauni, tad viską nurašau ant gyvenimiškos patirties stokos ir jaunatviško maksimalizmo. Žinai, yra tokios sąvokos, kuriomis aš labai vadovaujuosi gyvenime, tai diskretiškumas ir profesinė etika. Tačiau, mes visi turime juodų dėmių. Taip jų turi ir Karpis, manau, jis buvo pagautas silpnumo akimirkos, nes tai buvo gerokai nepasverta ir neadekvati nuomonė. Iš kitos pusės man tai kelia juoką. Kaip ten bebūtų, turėti daugiau gerbėjų ir like‘ų, dar nereiškia stovėti aukščiau kitus ir nesiskaityti su kitų nuomone arba nuvertinti ją. Mes per daug esame surišti tarpusavyje, kad nežinoti, nematyti ir negirdėti. Skalikų visada buvo ir bus, bet jie nesupranta, kad loja į nugarą, nes tai jie nesusitvarko su savimi ir tai jiems skauda, o ne man. Aš labai nemėgstu dviveidžių žmonių, o ypač tų kurie dedasi tokiais, kokie jie iš tikrųjų nėra. Esu griežtas, bet teisingas, todėl, visada išsakau savo nuomonę.

 

Šiais metais buvai nominuotas M.A.M.A. apdovanojimuose kaip metų „Hip-Hopo grupė/atlikėjas“. Tačiau niekur nebuvai nominuotas „Lietuvos hiphopo apdovanojimuose“, taip pat kaip ir Mad Money. Ar tau tai neatrodo kaip nonsensas?

Jeigu atvirai, tai „Lietuvos hiphopo apdovanojimai“ man apskritai buvo vienas didelis nonsensas. Manau, labai pritrūko šališkumo ir žmogiško objektyvumo. Buvo puikus renginys, šventė – tikrąja to žodžio prasme, tačiau nominacijose aš mačiau visai kitus žmones ir visai kitus laimėtojus. Tarkim, per M.A.M.A. apdovanojimus nuoširdžiai džiaugiausi Mesijaus laimėjimu, tačiau „LHHA“ apdovanojimuose statulėlę būčiau įteikęs Slayui už klipą „Nova“. Šis darbas man ženkliai stipresnis visom prasmėm. Kas liečia metų dainos nominacijoje, čia daug kas pasigedo mano gabalo „Alibi“, kuris Gatvės Lygos metų tope užėmė antrąją vietą. Todėl labai pasigendu svertų ir kriterijų, kuriais vadovavosi komisija ir organizatoriai. Metų atlikėjo nominacijoje, nenominuoti Mad Money, man atrodo nelogiška. „Metų grupė“ – taip pat turėjo būti visai kiti žmonės. Na, ir aibė kitų detalių, bet dabar jau į tai nesigilinsiu. Apskritai tokių dalykų aš nesureikšminu, nes jie tik trukdo ramiai gyventi, atsiranda konkurencija, pavydas ir visi kiti dalykai, kurie akina žmones.

Kas liečia „M.A.M.A.“ apdovanojimus, tai buvo tikras netikėtumas. Ir ne tik man. Tačiau, aš žinau žmogų, kuris prisidėjo prie šios nominacijos sudarymo ir jo kompetencija aš niekada neabejojau ir jo įvertinimas man labai daug reiškia.

 

Kokių patarimų duotum jauniems MC?

Klausimas, ko jie nori ir ko jie tikisi? Pastaruoju metu man rašo labai daug žmonių su patarimais ir aš visada akcentuoju, kad svarbiausia tekstas, flow, bendras vibe‘as, elementarus žmogiškasis pojūtis to ką darai. Yra žmonių, kurie nori, bet absoliučiai neturi jokio jausmo tame. Jeigu to nėra, tai greičiausiai nieko ir nebus.

 

Žodis pabaigai, ko palinkėtum mūsų skaitytojams?

Geriausi linkėjimai visiems, kurie supranta, palaiko ir vertina tai ką darau. Neturiu labai didelės klausytojų auditorijos, bet labai vertinu kiekvieną atskirai. Jų šviesa visada nugali mano tamsą.

   

Facebook comments