Smegenų ir sielos maistas. COMMON – “ Nobody’s Smiling” Delux Edition [ DEF JAM Rec.; 2014] apžvalga

Jau kurį laiką hip hopo veteranas iš Čikagos anonsavo savo dešimtą albumą… dar prieš metus, tai turėjo būti tiesiog EP, kurį norėjo padaryti padedamas draugų No ID and Kanye Westo, plius dar keletą mažiau žinomų Mc iš gimtojo miesto. Bet kiek galiu spręsti planai pasikaitė, iš EP viskas išaugo iki normalaus albumo, ir netgi Delux papildytu variantu. Kažkodėl dingo Kanye ir atsirado Def Jam Rec. lipdukas ant viršelio.

Dešimtas albumas… Kiek laiko prabėgo nuo Common, tada dar Common Sense debiuto 1992 nežinau kodėl, bet kaip dabar atsimenu Ultra Rap laidas, kurios gan intensyviai grodavo jo kūrybą. Taigi galima sakyti Common kūryba nuo seno ir savaip supinta su mūsų hip hopu – nes būtent tokie, kaip jis,  formavo tai, ką mes turim dabar.

Šiaip Common išties unikali asmenybė, nes be jo muzikinės veiklos, jis dar gan neblogai pristatė save ir kaip aktorius, užtenka vien prisiminti jo aktorinį debiutą Brown Sugar filme…2002 ir sekantį po to Block Party. Taip buvo daug nereikšmingų roliu ir tiesiog garsinimo darbų. Taip, gal būt jam ne taip jau pavyko Holivude, kaip ponams Smithui, Wolbergui ar Ice Cubui, bet panašu, kad jis vistiek pasakė ką norėjo. Tai buvo įdomūs metai ir tiek daug visko…. Aš, tiesa sakant, netgi pradėjau galvoti, kad ne iki įrašų jau Common… Nors ir leisdavo, ir įrašinėdavo, bet vis prašokdavo jo kūryba pro šalė, arba nepritraukdavo ypatingo dėmesio.

Naujo albumo konceptas ir pavadinimas galutinai susiformavo tik šių metų pirmoje pusėje. Albumas pakrypo daugiau į socialinę pusę, jis tapo skirtas gimtajai Čikagai, jos problemoms, jos žmonėms ir istorijoms. Kai Common diskutavo, kas ir kaip bus, kodėl taip viskas vyksta jis suprato, kad žmonės nustojo šypsotis, ir to pasekoje taip mažai šypsnių aplink. Taip atsirado albumo pavadinimas. Common niekada nebuvo abejingas aplinkiniam pasauliui, tiek visokių idėjų, organizacijų, prie kurių jis yra prisidėjęs – tikras aktyvistas. Jis tiki, kad bandydami taisyti mažus dalykus, mažas lokalines problemas, mes galime padaryti kažką gero globaliniu masteliu. Kiekvienas turi pradėti nuo savęs, savo kiemo, o po to patarinėti ir padėti kitiems.

Na gerai arčiau albumo.

Vokališkai Common yra Common, lengvai atpažįstamas, lengvai suprantamas, viskas apgalvota ir teisingai. Nuo savo debiutinio albumo,  jis parodė save, kaip išskirtinį Mc, o su laiku jis tik sustiprino savo gerąsias savybes ir sugebėjo išlikti savimi. Aplodismentai jam už tai.

Kas dėl muzikos, čia mes kalbam apie No ID kūrybą. Taip, kiek galiu spręsti, neapsiėjo ir be Commono… bet visgi. Muzikinė albumo pusė labai įdomiai laviruoja ant ribos tarp patikrintos klasikos ir gan įdomių muzikinių sprendimu. Toks jausmas, kad Common įrašinėjo  albumą kaiminystėje su paskutiniuoju The Roots darbu. O gal tiesiog Def Jam pridėjo savo estetikos, bet viskas yra nepriekaištingai. Nors tai ir nėra hitų rinkinys, bet Common niekad ir nedarydavo čia akcento. Balansas tarp Common vokalo ir No ID muzikos, kalba pats už save. Viskas teisingai ir skaniai. Kartu siūlau pasirūpinti geresniu garsu, nes, kaip dabar madinga, albume daugybė mažų įdomių detalių.

Nemenkas albume ir svečių sąrašas. Kaip jau minėjau, viena iš Commono įdėjų buvo iškelti į paviršių gimtojo miesto naujesnę ir įdomesnę pusę. Taip atsirado tokie vardai, kaip Lil herb, Cocaine Bos, Big Sean, Jhene Aiko, Vince Staples ir dar keli. Kai kurie yra tikras skanėstas, kai kurių stilistika nevisiškai limpa mano skoniui… bet bendram kontekste albumas skamba vientisai gerai  (ir ne vien tik beatmakerio dėka).

Norėčiau patarti nepatingėti ir gauti Delux albumo versiją, nes be įprasto paketo jūs dar gaunat plačiai grojamą singląKingdom” su jau minėtu Vince Staples ir dar tris papildomus kūrinius…

Taigi išties geras ir įdomus albumas visais aspektais. Manau, kad kažką sau albume ras tikrai platus spektras žmonių. Darbas gavosi ne nuobodus, yra ko paklausyti, apie ką pagalvoti -maistas smegenims ir sielai. Toks koks hip hopas ir turėtų būti…

   

Facebook comments